- kvanklinti
- kvañklinti, -ina, -ino intr. eiti kur neapsižiūrint, žioplinti, dvoklinti: Ir kvañklini par pievą, nežiūrėdamas tako! Ll. Štai ir mūsų bernas išsižiojęs kvañklina Šk. Kur dabar kvañklini, ar nematai nė žmogaus! Grš. Kvañklinu grabkrančiu ir žiūriu, kas čia į mūs kiemą suka Slv.
Dictionary of the Lithuanian Language.